Kūrybinės savaitės svečiai ir susitikimai
2023 lapkričio 13 d. 18 val.
SEVERIJA INČIRAUSKAITĖ-KRIAUNEVIČIENĖ (1977)
,,Mane domina tikrumas, egzistuojanti realybė, joje gyvenantys žmonės jų sėkmės ir nesėkmės. Todėl kūryboje naudoju kasdienius, gerai visiems atpažįstamus daiktus, kaip tos kasdienybės liudininkus ir citatas. Nemėgstu elitizmo, hierarchijos – todėl kūryboje naudoju unifikuotas siuvinėjimo schemas iš moteriškų rankdarbių žurnalų. Mano kūrybos įkvėpimas – rutina, judėjimas joje, sportas, bėgimas be rekordų, be tikslo iš įpročio, dėl jo monotoniškumo, dėl pasikartojančio veiksmo, dėl sunkaus fizinio darbo...“
Viena ryškiausių šiuolaikinės lietuvių tekstilės kūrėjų, gerai žinoma ir tarptutinėje meno arenoje. Originalus mąstymas ir autorinė kūrinių atlikimo technika Severijai atnešė platų tarptautinį jos kūrybos pripažinimą. Menininkė įvertinta daugeliu reikšmingų apdovanojimų. Jos darbų yra įsigiję reikšmingi meno ir dizaino muziejai. Savo kūrybą menininkė yra eksponavusi greta tokių žinomų vardų, kaip Andy Warhol, Joseph Boys, Jeff Koons, Erwin Wurm, Marina Abromovič, Damien Hirst, Jenny Holzer, Banksy ir kitų.
2023 lapkričio 14 d. 17 val.
DEIMANTĖ KIESUTĖ (1999)
„Esu nesibaigiančiu etatu dirbanti stebėtoja. Kasdieninius procesus, emocijas, pokalbius, istorijas, frazes nešiojuosi su savimi tol, kol tai įgauna kūną konceptualios juvelyrikos lauke“
Menininkė aktyviai dalyvauja Lietuvos ir Europos metalo meno ir juvelyrikos parodose.
2023 lapkričio 14 d. 18 val. VIRGINIJUS TAMOŠIŪNAS (1962)
„...Kūrybiškumas yra ne padaryme, bet vyksme. Menas visada yra aktyvus ir nepabaigiamas. Nuolat atsinaujinantis ir ateinantis. Tai - procesas...
Sąmoningai ar ne, vis tik savo tapybos darbais siekiu harmonijos. Vidinės harmonijos su savimi ir pasauliu. Grožis slypi kiekvienoje netobuloje būties detalėje ir ji turi būti priimama, kaip natūralus gimimo ir pabaigos rezultatas…“
2023 lapkričio 15 d. 16 val. SIMONA MERIJAUSKAITĖ (1989)
„Kūrybos procesas – nuolat kintanti sąvoka, šiuo metu man tai – mąstymo būdas.“
Jaunosios kartos kūrėja tęsianti šiaurietiškos abstrakčios tapybos tradiciją Lietuvoje. Išsiskirianti savo didžiafomačiais paveikslais bei kuriamais metafiziškais archaikos prisotintais vaizdiniais. Tapytoja įvertinta Liuksenburg art prise sertifikatu, laimėjusi ne vieną Lietuvos kultūros stipendiją kūrybai plėtoti. Rengia personalines ir dalyvauja grupinėse parodose Lietuvoje ir užsienyje.
2023 lapkričio 17 d. 18 val. EGLĖ RIDIKAITĖ (1966)
„Viskas susiję, jei nedirbsi – netobulėsi. Darbo reikia tikrai nemažai įdėti, nes privalai eiti pirmyn, domėtis, apskritai stebėti, kas mene vyksta. Kalbiesi su savimi ir stebi, giliniesi ir ieškai. Užsispyrimo reikia ir tikėjimo. ....“ „Grindys man labai gražu. Vaikščiodavau ir galvodavau: „Dieve, niekas čia nieko nedaro. Viskas dingsta.“ Ir kilo mintis pabandyti. Bet niekada negalvojau, kad įlįsiu taip giliai ir kad tokie dydžiai bus, tik šiaip pabandyti galvojau ...“ – menininkė apie paveikslų ciklą „Kultūringos grindys.“
Eglė Ridikaitė - Lietuvos tarpdisciplininio meno kūrėjų sąjungos narė. Baigusi VDA Tapybos (BA, MA) studijas. Menininkė išsiskiria savita tapybos koncepcija ir monumentalia kasdienybės poetika. Į paveikslus perkeldama jai svarbius, o kitiems nereikšmingus radinius ji prikelia bendras patirtis kaip kodą susikalbėjimui. Jos 18 dalių ciklas „Palikimas (babutas skarialas)“ 2014 m. meno mugėje „Art Vilnius“ pelnė geriausios menininkės titulą. 2018 m. Vyriausybės kultūros ir meno premija įvertintas 25 paveikslų ciklas „Kultūringos grindys“. 2020 m. Eglė Ridikaitė tapo Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureate „už kultūros paveldo aktualizavimą šiuolaikinėje tapyboje“ – ne tik lietuviško, bet ir žydiško, ne tik istorinio, bet ir šiandieninio. Nuo 2021 m. dėsto VDA.
2023 lapkričio 21 d. 18 val. LINA ITAGAKI (1980)
„Per susitikimus moksleiviai neretai manęs klausia, kur rasti savyje jėgų kasdien piešti ilgą komiksų istoriją. Nupiešti knygą užtrunka apie metus. Aš jiems sakau, kad kai išsikeliu tikslą, tai važiuoju link jo užsispyrusi kaip traukinys. „ "Aš pati nesirinkau piešti istorinių knygų, leidyklos mane pasirinko. Turbūt dėl to, kad pirmoji knyga „Sibiro haiku“ buvo istorinė, leidykloms susidarė įspūdis, jog ši iliustruotoja gali piešti tokiomis temomis. Todėl antroji knyga buvo apie Valdovų rūmus ir Lietuvos kunigaikščius, paskui pasirodė kiti istoriniai komiksai. Pati nepajutau, kaip tapau istorinių knygų piešėja. Kita vertus, suprantu, kad tai svarbi misija. Kalbant su vaikais paaiškėja, kiek daug jie nežino praeityje nutikusių dalykų ir kiek daug jiems reikia paaiškinimų. Jaučiu viso to svarbą. Bet reikia daryti pertraukas, nes psichologiškai keliauti nuo vieno istorinio komikso prie kito sudėtinga. Dabar norėčiau piešti knygą, kurioje nebūtų karo, kraujo ir šautuvų."
Daugybės apdovanojimų autorė – vaikiškų knygų iliustratorė, kurios piešta knyga „Sibiro haiku“ baigia apkeliauti pusę pasaulio, išversta į trylika kalbų. Kitų nuostabių knygų vaikams pasakojančių jautrias tikras istorijas iliustratorė.
Mažeikių dailės mokykla
2023